1961 m. vasarą išvyko gyventi į Palangą. Baigęs aštuonmetę mokyklą, įsidarbino statybininku ir tęsė mokslus vakarais. Dar būdamas aštuonmetės mokyklos moksleivis pradėjo dainuoti Kultūros namų ansamblyje. Vėliau su vienminčiais subūrė jaunimo estrados ansamblį, kuriame grojo ir dainavo išgarsėję V.Malinauskas ir A.Macius.
1965 m. išvažiavo į Vilnių studijuoti žurnalistikos. Ten jį pastebėjo kompozitorius M.Vaitkevičius ir pakvietė dainuoti savo ansamblyje „Ritmas“, koncertuojančiame naktiniame bare „Dainava”.
1970 m. S.Povilaitis tapo Nacionalinės Filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu dainininkas apkeliavo visą Tarybų Sąjungą – nuo Tolimųjų Rytų iki kaimyninių valstybių.
1973 m., iširus „Nemuno žiburiams”, dainininkas buvo pakviestas prisijungti prie ansamblio „Nerija“ muzikantų ir netrukus susilaukė didžiulio populiarumo.
1979 m. pradėjo koncertuoti su M.Suraučiaus ansambliu, vėliau grįžo į „Neriją”.
1984–1987 m. dalyvavo viešbučio „Lietuva” varjetė programose.
Nuo 1988 m. iki šiol rengia autorines programas ir koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje.
Kristína
Stasys Povilaitis Lyrics
Jump to: Overall Meaning ↴ Line by Line Meaning ↴
Tartum mirksnis vasara trumpa
Susitikom, kai paukščiai klykė naktį
Troškom vieno – ne smilkti, o tik degti
Mus liūliavo ir jūra, ir debesys
Mėnuo taip svaigino, Kristina, Kristina!
O netolies degė laužai
Mums tos ugnies buvo mažai
Mes džiugesy paskendome visi
Mes neliejom ašarų, kai liko
Paskutinė rudenio naktis
Išsiskyrėm, kai paukščiai skristi kilo
Ošė meile mūs medžiai žalio šilo
Tik vaitojo ir jūra, ir debesys
Mėnuo taip svaigino, Kristina, Kristina!
O netolies degė laužai
O netolies šoko, dainavo
Mums tos ugnies buvo mažai
Mes džiugesy paskendome visi
Tik dabar, kai pučia šaltas rudens vėjas
Aš jaučiu, kaip man trūksta tavęs, Kristina
Ar ne per lengvai mes pasakėme vienas kitam sudie, Kristina…
The song "Kristina" by Stasys Povilaitis tells the story of a short-lived romance between two individuals named Kristina and the singer, which took place during the summer. The opening lines reminisce about the fall having approached quickly after the brief summertime fling, leaving them wanting more. They had met when the birds were crying out at night, both wanting to be together and not just ignite but burn like flames.
The second verse reveals how they decided to drown their happiness and joy with the sea and clouds, they wanted to feel. Together they danced and sang, and they were not content with just that. Even though the fire was burning bright for them, it was not enough. As they parted ways, they did so without shedding any tears, knowing it was the last night of autumn, and birds began to fly away. The wind and sea stirred, and clouds had only memories in store for Kristina, the singer, and their fleeting love.
In the final verse, the singer feels the pain of their departed lover as the cold winter wind begins to blow, and they realize how much they miss their companion. As the winter sets, they remember how easy it was to say goodbye to each other, perhaps too cavalierly. Kristina remains ever so present in the singer's heart or mind, just as the fire from their love once did, but only in memory.
Line by Line Meaning
Jau nubėgo rudenio palaukėm
Autumn has already passed, as we waited in anticipation
Tartum mirksnis vasara trumpa
Like a flash, summer was short
Susitikom, kai paukščiai klykė naktį
We met at a time when the birds were screaming at night
Troškom vieno – ne smilkti, o tik degti
We longed for something more, not just to fade away but to burn bright
Mus liūliavo ir jūra, ir debesys
We were filled with melancholy by the sea and the clouds
Mėnuo taip svaigino, Kristina, Kristina!
The month intoxicated us, Kristina, Kristina!
O netolies degė laužai
The fires were burning nearby
O netolies šoko, dainavo
There was dancing and singing nearby
Mums tos ugnies buvo mažai
Those fires were not enough for us
Mes džiugesy paskendome visi
We all drowned in happiness
Mes neliejom ašarų, kai liko
We didn't shed tears when there was
Paskutinė rudenio naktis
The last night of autumn
Išsiskyrėm, kai paukščiai skristi kilo
We parted ways when the birds started to fly
Ošė meile mūs medžiai žalio šilo
Our green trees whispered of love
Tik vaitojo ir jūra, ir debesys
Only the sea and the clouds whispered
Mėnuo taip svaigino, Kristina, Kristina!
The month intoxicated us, Kristina, Kristina!
Tik dabar, kai pučia šaltas rudens vėjas
Only now, as the cold autumn wind blows
Aš jaučiu, kaip man trūksta tavęs, Kristina
I feel how much I miss you, Kristina
Ar ne per lengvai mes pasakėme vienas kitam sudie, Kristina…
Did we not say goodbye to each other too easily, Kristina...
Contributed by Owen K. Suggest a correction in the comments below.
@nikaragva300
2023m. šaunam kristę, klausom Maestro. Legenda niekad nemirs.
@audriussimkus3747
Labai tavęs pasiilgau 🍁
@Tomas-cg9ko
2020 ir klausom dar !! 👌👌
@arunaspaulionis8350
2021.09 dar klausome
@rolandasjarmalavicius180
Jau 2022 m. O Stasys Povilaitis mūsų širdyse Forever ☺👍
@kristinaeidukynaite4061
cia tai legendines legendos
@sauliuspaulauskas7371
legendos nemirsta
@ilonastonkuviene2941
Ačiū , kad siuncite mano mėgstamas dainas ir laidas.
@rokasgruzauskas1098
Tie 118 dislike iš tų žmonių , kurie nesupranta klasikinės muzikos , maestro Stasio Povilaičio dainos visada skambės mūsų širdyse , jų klausys dar ne vieną auganti karta :)
@partisanam5805
amen